Kaitrinių lempų siūlo tarnavimo laikas sumažėja 50%, kai lempa yra prijungta prie tik 7% aukštesnės įtampos už normalią.

Šaltinis: George B. Trinkaus – Magnetic amplifiers, another lost technology, 2000 metai, 11 puslapis.

Mano komentaras: Per aukšta įtampa apšvietimo grandinėje gali būti dėl kelių priežasčių: gali tinklas paduoti per aukštą įtampą, gali įjungiant(išjungiant) apšvietimą ar kitus prietaisus atsirasti įtampos šuolis. Įtampos šuolis apšvietimo grandinėje gali atsirasti ir tada, kai kas nors iš kaimynų atlieka suvirinimo darbus elektra naudodami tą pačią fazę. Labai geras sprendimas yra panaudotas kino teatruose. Ten, tam kad išvengti įtampos šuolių, šviesų įjungimui ir išjungimui naudojami šviesos reguliatoriai(dimeriai). Juos rekomenduočiau naudoti ir namuose. Tam kad prailginti kaitrinės lemputės tarnavimo laiką yra galimas ir toks variantas: vietoje 75W lemputės naudoti 100W lemputę, bet su šviesos reguliatoriumi pakelti įtampą tik iki tiek, kad šviestų kaip 75W lemputė.

Laidu tekanti nuolatinė srovė apie jį sukuria magnetinį lauką. Tokiame lauke judančią elektringą dalelę visuomet veikia jėga, kurios kryptis statmena dalelės judėjimo krypčiai. Todėl dalelės greitis nepakinta, nors laukas galėtų suteikti jai pagreitį(privertęs ją judėti apskritimine orbita). Pastovus magnetinis laukas negali dalelės atžvilgiu atlikti darbo. Taigi laidu judantieji krūviai magnetiniu lauku neperduoda energijos dalelėms, esančioms už laidininko ribų.

Išnagrinėsime, kas atsitinka, kai laidu teka kintamoji srovė. Kintamoji srovė sukuria kintamąjį magnetinį lauką, o kintant magnetiniam laukui, atsiranda elektrinis laukas, kuris veikia elektringą dalelę ir pakeičia jos energiją. Vadinasi, laidu tekanti kintamoji srovė gali perduoti energiją esančioms netoli laido elektringoms dalelėms; kai teka nuolatinė srovė, energija neperduodama. Taigi, tekant kintamai srovei, krūviai laidininke greitinami, o tekant nuolatinei srovei, – ne. Tik greitėjantys krūviai gali perduoti energiją jų pačių sukurtu elektromagnetiniu lauku.

Šaltinis: Džeris B. Merionas – Fizika ir fizinis pasaulis, pirma dalis, Mokslas, 1980 metai, 308 puslapis.