Krūvių pasiskirstymas

Jeigu krūvis iš įelektrinto rutulio perduodamas tokio pačio dydžio neįelektrintam rutuliui, tai krūvis pasidalija pusiau. Bet jeigu antrasis, neįelektrintas rutulys didesnis už pirmąjį, tai į jį pereis daugiau kaip pusė krūvio. Juo didesnis kūnas, kuriam perduodamas krūvis, juo didesnė dalis krūvio į jį pereina. Tuo pagrįstas vadinamasis įžeminimas – krūvio perdavimas Žemei. Žemės rutulys yra labai didelis, palyginti su ant jo esančiais kūnais. Todėl, susiliesdamas su Žeme, įelektrintas kūnas atiduoda jai beveik visą savo krūvį ir praktiškai tampa neutralus.

Šaltinis: knyga Fizika 7-8 klasei, A. Pioryškinas, N. Rodina, Šviesa, 1980 metai, 197 puslapis.

Apie darbą…

Darbą ekskavatoriuje atlieka ne hidraulis, o slėgis. Elektroje darbą atlieka ne krūviai, bet magnetinis laukas. Hidroturbinas suka ne vanduo, o slėgis ir svoris. Automobilio ratus suka slėgis. Garo variklyje darbą atlieka slėgis, o ne garas.

Medis

Vasarą medis yra laidininkas, o žiemą – dielektrikas.

Ampermetras – melagis, bet ir voltmetras – melagis

Ampermetrai rodo ne dabar tekančią momentinę srovę, o jie rodo koks kiekis srovės pratekės per valandą. Pavyzdžiui, jei matuojate srovę ir ampermetras jums rodo vieną amperą, tai reiškia, kad vienas amperas bus pratekėjęs tik už valandos. Tai yra ampermetras „mato“ kokia srovė teka, tada paima ir suskaičiuoja, koks kiekis srovės pratekės per valandą ir tada tą suskaičiuotą rezultatą parodo ekrane ar skalėje.

Voltmetras irgi yra pusiau matavimo prietaisas, pusiau skaičiuotuvas. Voltmetras taip pat nerodo tikrosios kintamosios įtampos. Pavyzdžiui, kai sakoma, kad tinklo kintamoji įtampa yra 220V, turima omenyje efektinė jos vertė. Amplitudinė vertė yra 311V. Paprastai tariant, elektros tinkle yra 311V, bet voltmetras rodo 220V.

Elektros skaitliukas

Elektros skaitliukas matuoja ne suvartotą elektros energiją, bet matuoja per patį skaitliuką pratekėjusią elektros energiją. Jei pajungsime el. skaitliuką prieš apkrovą(varžą) ir pajungsime el. skaitliuką už apkrovos(už varžos), tai abu skaitliukai rodys tą patį.

Radijo dažnių interferencija

Seniau egzistavusi interferencija buvo išspręsta taip:

1) Atskirti dažniai. Buvo pradėti naudoti skirtingi dažniai skirtingoms sritims;

2) Atstumo atskirtis. Tą patį dažnį galima naudoti tik už tam tikro atstumo.

3) Laiko dalinimasis. Skirtingi siųstuvai tuo pačiu dažniu gali veikti skirtingu laiku. Taip veikia LW, MW ir SW radijo stotys;

4) Skirtinga poliarizacija;

5) Sumažinta buitinių prietaisų siunčiamoji galia.

Jei yra dirbtinai siunčiami trukdžiai, tai geriau priimti norimą dažnį padeda radijo imtuvo bei antenos pasukinėjimas. Norint išskirti reikiamą signalą iš trukdžių padeda kelių antenų naudojimas vienu metu.

Belaidės ligos

Ultravioletiniai spinduliai užmuša ligas sukeliančias bakterijas, todėl plačiai taikomi medicinoje.

[…]

Bet kurių radioaktyviųjų spindulių poveikis gyvų organizmų audiniams pasireiškia aplinkos atomų ir molekulių sužadinimu bei jonizacija. Sužadinti atomai bei jonai pasižymi dideliu cheminiu aktyvumu, todėl organizmo ląstelėse jie sudaro naujus cheminius junginius, nepageidaujamus sveikam organizmui. Jonizuojančių spindulių veikiamos, suyra atskiros sudėtingos molekulės ir ląstelės struktūros elementai. Mažas spindulių dozes gyvas organizmas pakelia lengvai, be jokių ligos simptomų, o didelės dozės gali būti rimtų ligų ir mirties priežastis.

[…]

Nors nedidelės spindulių dozės žmogaus organizme nesukelia pakitimų, kuriuos galima pastebėti tiriant naujausiais metodais, jų veikimas nėra visiškai nepavojingas. Radioaktyvieji spinduliai gali sukelti kai kurias ligas, pažeisti ląsteles, turinčias įtakos paveldimumui. Todėl svarbu kiek įmanoma sumažinti apšvitinimą žmonių, dirbančių su radioaktyviaisiais izotopais bei kitokiais radioaktyviųjų spindulių šaltiniais.

Šaltinis: knyga Fizika informacinė medžiaga, O. Kabardinas, Šviesa, 1988 metai, 225 puslapis bei 257 puslapis.

Mano komentaras:

Reikėtų vengti bet kokių dirbtinių radijo bangų, tai yra Wi-fi, mobiliųjų telefonų siųstuvų, bevielio interneto siųstuvų, radijo bei televizijos bangų, elektros skaitiklių ir taip toliau. Trumpai tariant, kenkia absoliučiai viskas, kas yra belaidis. Tai yra nematomas pavojus. O tas pavojus yra toks, kad įvairiose erdvės vietose susideda daugybė bangų ir tose vietose atsiranda dirbtiniai aukštos įtampos ir super aukšto dažnio pulsarai. Ir jeigu toks nematomas energetinis pulsaras susidaro jūsų miegojimo ar kitoje vietoje, kur praleidžiate daug laiko, tai liga ar vėžys yra garantuotas. Ivairias bangas ir triukšmus spinduliuoja ir LED bei liuminescencinės lempos.

Gravitacija neegzistuoja

Gravitacija neegzistuoja. Taip pat neegzistuoja ir trauka, kuri traukia mus prie žemės. Taip, kaip jūroje didėjant gyliui didėja vandens slėgis, taip pat ir visą augaliją bei gyvūniją slegia atmosfera. Tai yra atmosferos slėgis.
Radijo signalo stiprumas taip pat priklauso nuo atmosferos slėgio į anteną. Kuo stipriau atmosfera slegia anteną, tuo geresnis radijo bangų priėmimas bei perdavimas.

Anekdotai

Kai buvau mažas, bijojau tamsos. Dabar, kai pamatau sąskaitą už elektrą, aš bijau šviesos.

***

Gyvenimas kaip elektra: su įtampa atsikeli, su pasipriešinimu eini į darbą, visą dieną kibirkščiuoji, grįžti namo – išsijungi.

Dalelių greičiai

Alfa dalelių greitis – 20 000 km/sek.

Beta dalelių greitis – beveik 300 000 km/sek.

Katodinių dalelių greitis – 150 000 km/sek.

Šaltinis: knyga Bendroji chemija, N. L. Glinka, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1952 metai, 122 puslapis.

Kaip veikia saulės baterijos?

Katodinių spindulių prigimtį išaiškino daugiausia anglų fizikas Dž. Dž. Tomsonas, kuris savo ilgamečio darbo rezultatais parodė, kad šiuos spindulius sudaro srautas smulkiausių dalelių, įkrautų neigiama elektra ir lekiančių greičiu, siekiančiu pusę šviesos greičio.

[…]

Katodiniuose vamzdžiuose elektronai atsiskiria nuo katodo elektros išlydžio įtakoje. Tačiau jie gali atsirasti ir be jokio sąryšio su elektros išlydžiu. Pavyzdžiui, visi metalai kaitinami gausiai išleidžia elektronus; žvakės arba degiklio liepsnoje taip pat yra elektronų; daugelis medžiagų išmeta elektronus apšviečiant jas ultravioletiniais arba Rentgeno spinduliais ir t. t.

Šaltinis: knyga Bendroji chemija, N. L. Glinka, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1952 metai, 116 puslapis.

Mano komentaras:

Mano nuomone, saulės baterijų veikimas yra paremtas elektroninės lempos veikimo principu. Kitaip tariant, saulės baterija yra kitokios formos elektroninė lempa, kur tarp anodo ir katodo yra du sluoksniai puslaidininkių, kurie veikia kaip diodas ir praleidžia srovę tik į vieną pusę. Be to, tie du sluoksniai puslaidininkių sudaro nuolatinį potencialų skirtumą(nebereikia baterijos). Elektroninėje lempoje krūvių šaltinis yra su baterija įkaitintas katodas, o saulės baterijose krūvių šaltinis yra sidabrinis tinklelis iš kurio saulės ultravioletiniai spinduliai išmuša krūvius(nebereikia baterijos). Saulės baterija yra elektroninė lempa, kuriai nebereikia baterijų.